Ramiai žiūrinėjau kino ir teatro aktorės, rašytojos Nijolės Narmontaitės jubiliejaus minėjimo nuotraukas. Atrodo, tokia graži šventė, tikrai ypatinga proga, norisi tik džiaugtis, kad Lietuvoje turime tokių žmonių, jie – tikrosios mūsų žvaigždės.
„Kaip taip galima?“
Smalsumo vedina atsidariau pasižiūrėti komentarų sekciją ir, žinokit, ten amžinai darosi baisūs dalykai. Smagu matyti, kaip žmonės sveikina, skiria gražius žodžius, dėkoja už darbą ir talentą, bet kokia gėda apima už tuos, kurie sau leidžia švaistytis tokiais žodžiais kaip „dručkė“, „arkliaveidė“.
Jūs man pasakykit, kaip taip galima? Ar apsiverstų liežuvis pasakyti tokius žodžius žmogui į veidą, kai negalėtumėte pasislėpti po anoniminiais komentarais? Tai visiškai elementarus kultūringumo trūkumas.
Kada išmoksim, kad jeigu neturim, ką gražaus pasakyti, geriausia visai susilaikyti? Ar jau visiškai reikia lipti per save, kad ne supeiktume žmogų, o pagirtume? Niekad nesupratau ir nesuprasiu tokių žmonių. Gėda, ne kitaip.
Autorius: skaitytoja Emilija
